Русские видео

Сейчас в тренде

Иностранные видео


Скачать с ютуб Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia | Lietuvos bažnyčios в хорошем качестве

Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia | Lietuvos bažnyčios 6 лет назад


Если кнопки скачивания не загрузились НАЖМИТЕ ЗДЕСЬ или обновите страницу
Если возникают проблемы со скачиванием, пожалуйста напишите в поддержку по адресу внизу страницы.
Спасибо за использование сервиса savevideohd.ru



Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia | Lietuvos bažnyčios

Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia. 1909 m. Rusijos imperijos kariuomenės administracija savo lėšomis pastatė didelę mūrinę stačiatikių cerkvę Rusijos kariuomenės Šiaulių įgulai. Ši pastatymo data nėra tiksli. Literatūroje pateikiamos net trys skirtingos datos. Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios metraštyje rašoma, kad Šiauliuose prie geležinkelio stoties 1907 m. gegužės 27 d. carinė Rusijos administracija pradėjo iškilmingas Įgulos cerkvės statybas. 1908 m. lapkričio 9 d. susirinkus didelei miniai žmonių, cerkvė buvo pašventinta. Metraštyje teigiama, kad cerkvei suteiktas šventojo ir stebukladario Mykolo (Николай Чудотворец) vardas, o kituose šaltiniuose ji vadinama Šv. Georgijaus vardu. Tokia pat data yra pateikiama ir kitame metraštyje, kuris buvo pradėtas rašytas kun. J. Lapio 1920 m. rašoma: „Šiauliuose prie geležinkelio stoties 1908 m. rusų kariuomenės stačiatikių reikalams buvo pastatyta cerkvė“. Šią datą pateikia ir A. Jancevičienė. Greičiausiai remdamasi aukščiau minėtais šaltiniais ji rašo, kad „Šiaulių įgulos cerkvė, 1908 m.: nuo 1919 m. Šv. Jurgio bažnyčia“. Tačiau literatūroje labiau įsigalėjo 1909 m. data. Mons. Antanas Bitvinskas, „Šventasis Jurgis ir rankšluosčiai“ straipsnio autorius, remdamasis B. Kvikliu, pateikia 1909 m. kaip cerkvės pastatymo datą. Ši data dar yra pateikiama ir R. Laukaitytės knygoje „Lietuvos stačiatikių Bažnyčia 1918–1940 m.“, bet autorė taip pat nenurodė, iš kur paėmė tą datą. Literatūroje yra pateikiama dar viena data – tai 1910 m. A. Marcinkevičius, S. Kaubrys, remdamiesi leidiniu „Šiaulių metraštis 1918–1938“, mini būtent 1910 m. Visgi, galima daryti prielaidą, kad cerkvė greičiausiai buvo pastatyta 1908 m., nes ši data yra pateikiama abiejuose pirminiuose šaltiniuose. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir 1915 m. Rusijos kariuomenei pasitraukus iš Lietuvos, cerkvė buvo uždaryta. Vėliau vokiečių karinė valdžia ją naudojo kaip sandėlį. Pradėjus organizuoti Lietuvos kariuomenę Šiauliuose organizuoto Trečiojo pėstininkų pulko kapelionas kunigas Martynas Jonaitis vokiečių valdžios paprašė perduoti cerkvę Lietuvos kariuomenės žinion. 1919 m. liepos 6 d. kunigas Julijonas Jasienskis pašventino Romos katalikų Šv. Jurgio bažnyčią. Tačiau netrukus Lietuvos kariuomenė paliko Šiaulius, kartu išvyko ir kunigas M. Jonaitis, kuris buvo tik pradėjęs statyti didįjį altorių, todėl bažnyčioje pamaldų nelaikė. 1919 m. gruodžio 29 d. J. E. Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius paskyrė pirmąjį Šv. Jurgio bažnyčios rektorių Justiną Lapį. Bažnyčioje nebuvo nei indų, nei rūbų, nei altorių. Indai, rūbai ir kiti reikmenys supirkti iš aukų, surinktų iš Šiaulių parapijonių, Amerikos lietuvių katalikų ir iš kitose Lietuvos bažnyčiose surinktų aukų. (Čia ir toliau citatos iš „Žemaičių Vyskupijos Šiaulių Dekanato Šiaulių šv. Jurgio Bažnyčios Inventoriaus“) 1921 m. birželio 12 d. išrinktas Bažnytinis komitetas: Rektorius kunigas Justinas Lapis, Petras Labanauskas, Kazimieras Kanteikis, Ignas Kumpikevičius, Kazimieras Pocius, Dominikas Barakauskas, Benediktas Grušas, Martynas Kušlys ir Peliksas Neviadomskis. 1921 m. birželio 26 d. išrinkta Bažnyčios palaikymo taryba: Justinas Lapis, Petras Labanauskas, Benediktas Grušas ir kandidatas Ignas Kumpikevičius. Architektūra Bažnyčia neobizantinio stiliaus, su priestatais ir dviem bokštais. Bažnyčioje yra dailininko J. Janulio darbų, dailininko Petro Kalpoko „Šv. Zitos“ paveikslas, šventųjų statulų iš medžio. Šaltinis https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0i... Filme pagrindinis pasakotojas pateikia istoriją apie bažnyčią ir jos praeitį. Vilius Puronas – dizaineris, dailininkas, kultūros istorikas-mėgėjas, kraštotyrininkas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas. Projekto globėjas Šiaulių katedros klebonas Egidijus Venskus. Jo pagalba ir patarimai ypatingai naudingi. Pagalba redaguojant tekstus - Danutė Lotiukienė Idėjos autorius ir iniciatorius - Kęstutis Balčikonis. Filmas skiriamas senelių atninimui. Silvestrui ir Barborai Ginčams. "AMBI solutions video" kūrybinė grupė: Direktorė Rita Balčikonienė Dizaineris Vladas Jankus Operatorius Aurimas Šatokinas Projekto vadybininkė Audronė Levickienė http://www.ambisolutions.eu/ #šiaulių #švento #jurgio #bažnyčia #lietuvos #bažnyčios

Comments