Скачать с ютуб Kitazzz ft Bigdeady - Paslėpiu Laiką [lyrics] в хорошем качестве

Kitazzz ft Bigdeady - Paslėpiu Laiką [lyrics]

[lyrics] Atidarydamas šviesos kelius, atveriu laikus pro vartus, gal seniau, gal ateity kieno tartus žodžius, gal negalėsime pakeisti neteisingus ėjimus nes tikiu, kad turime visi savo ir likimo gyvenimo žaidimo, jo rutiną, kaip lekia laikas, kaip auga vaikas ir keičiasi vasara, ruduo, žiema, pavasaris į naujus, nesenus metus, kartais į niurius, kartais į gražius, užnugary paliksime mirštančius. į priekį gimstančius veidus, neužmiršime kai kurių vardus, nes per juos nėjo laikas, kaip medus teko laužyti ne vienerius metus,ledus, kaip keičiasi laikai, ir miršta ir pasikeičia dievai į šonus krenta jų šarvai, sakai ne taip manai? aš atsakysiu ar gerai darai. (ar gerai darai) Pr.) Laikas teka, kaip sraunus upelis, nustumdamas šalin kiekvieną pasitaikiusi šapelį pastatytos brastos, surestos iš rastų nesulaiko niekada besiveržiančios srovės, nustumdamos šalin (nustumdamos šalin) kiekvieną pasitaikiusį šapelį, pastatytos brastos surestos iš rastų nesulaiko niekada besiveržiančios srovės. bet (-) arba tos aštrios rodyklės tiksi, tiksi laiką perpjauna per pusę, duokit vieną pusę man, o jei gaila padalinkim pusę dar per pusę, noras dega pamirkyt degtuką į žibalo prilietą palėpę, tikiuosi laiko dar paliksit, nes reikia suraityti vieną kitą raimą, netaisyklingą omletą, todėl kaip raitelis planuoju laiko tėkmę, kad imti reikia duoti, tokia tiesa, teko pragaran parduoti prisiaukintą sėkmę, auksu apliejęs nukaltas pasagas tu rašalu teplioji, modernias pasakas, kur laiko dūžiai dūžtant nedūžta, fantazijoms nebėra laiko dangaus pamatai sulūžta, o lyriniai balandžiai griauna žiemą, sulūžta, dūžta (sulūžta dūžta, dūžta) Pr.) Laikas teka, kaip sraunus upelis, nustumdamas šalin kiekvieną pasitaikiusi šapelį pastatytos brastos, surestos iš rastų nesulaiko niekada besiveržiančios srovės, nustumdamos šalin (nustumdamos šalin) kiekvieną pasitaikiusį šapelį, pastatytos brastos surestos iš rastų nesulaiko niekada besiveržiančios srovės. Jų kūdikiui kartusis smėlis, jie ar nesupranta koks bus ateities šešėlis kas yra blogis, ir atsakykite jam kas yra gėris, žinau kas pasakytu, kad tai pavasarinis šiltas vėjas, kažkada žmogus viskuo tikėjęs vėliau pasauly visą pražiūrėjęs o dabar senatvėj per akinius akyse vaizdas liejas. kraujas, per karus tekėjęs, dabar valandų randais jis nuesenėjęs kartu senai visai jo nemylėjai, dabar statai akis į priekį, per ugnį, vandenį vis liejas, vėjas, niekada vietoj nesedėjęs, ir meldi atgal nepažiūrėjęs, jis taip tylėjo, nieko negirdėjo, kol jo dulkes išnešiojo po pasaulį, ir dingo jo vieta po saule Pr.) Laikas teka, kaip sraunus upelis, nustumdamas šalin kiekvieną pasitaikiusi šapelį pastatytos brastos, surestos iš rastų nesulaiko niekada besiveržiančios srovės, nustumdamos šalin (nustumdamos šalin) kiekvieną pasitaikiusį šapelį, pastatytos brastos surestos iš rastų nesulaiko niekada besiveržiančios srovės